ŠVIESOS šventė 2011

2011-02-16 | Autorius: | Tema Nuotraukos, Visos naujienos

2011 m. Šviesos šventė: būkite džiaugsmo pasiuntiniai

Šviesos šventė – ypatinga dovana visoms Lietuvos „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenėms: ne tik bičiuliams, jų tėveliams bei draugams, bet taip pat ir bendruomenių svečiams. Šviesos šventė kasmet (prieš ar po Kristaus paaukojimo šventykloje iškilmės) vyksta tose pasaulio šalyse, kur gyvuoja „Tikėjimas ir Šviesa“. Prieš keturiasdešimt metų Žano Vanjė ir Marijos Elen dėka įkurta bendruomenė pasklido po platųjį pasaulį, o prieš dvidešimtmetį pasiekė ir Lietuvą. Taigi 2011-ieji metai yra ypatingi ne tik pasaulinei „Tikėjimo ir Šviesos“ šeimai, bet ir Lietuvai. Per dvidešimt metų Lietuvoje išaugo devynios tokios bendruomenės. Jų geografija plati: Vilnius, Kaunas, Marijampolė, Šiauliai, Kretinga ir Klaipėda. Šiųmete Šviesos švente kaip tik ir pradėjome švęsti jubiliejinius „Tikėjimo ir Šviesos“ metus, per kuriuos esame kviečiami būti džiaugsmo pasiuntiniai, kad pasaulis pamatytų, jog Dievas Dangaus Karalystės paslaptis patikėjo mažutėliams.
Lietuvos „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių šventė įvyko sausio 30 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas Arūnas Poniškaitis bei Lietuvos „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių kapelionai. Simboliška, kad antrajame tos dienos šv. Mišių skaitinyje nuskambėjo mintis apie paradoksalų Dievo pasirinkimą: „Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus“ (1 Kor 1, 27). Toks Dievo pasirinkimas lėmė, kad gausus „Tikėjimo ir Šviesos“ piligrimų būrys iš Lietuvos susibūrė aplink Jo altorių saulėtą žvarbios žiemos sekmadienį.
Džiaugsmo pasiuntiniai – „Tikėjimo ir Šviesos“ jubiliejinių metų tema. Šventajame Rašte yra daug Dievo džiaugsmo liudytojų. Šįkart sutelkėme dėmesį į pranašę Oną, kuri kartu su seneliu Simeonu buvo šventykloje tuo metu, kai Marija ir Juozapas atnešė mažutėlį Jėzų paaukoti Viešpačiui. Susitikimas su Jėzumi ją degte uždegė. Pantomimos metu galėjome išgyventi šią evangelijos sceną užsidegdami savo rankose laikomas žvakutes nuo pranašės Onos pasidalintos didžio džiaugsmo liepsnos.
Apie džiaugsmo kelią, aptinkamą Evangelijoje ir regimą gyvenime, kalbėjo „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių Lietuvoje kapelionas kun. Ramūnas Mizgiris (OFM). Gerojoje Naujienoje dominuoja žodis „džiaugsmas“, o ne „liūdesys“. Visiems susirinkusiems br. Ramūnas priminė tris iškalbingus Jėzaus palyginimus, liudijančius apie perkeistą skausmą, apie iš susitaikymo su Dievu kylantį džiaugsmą. Tai palyginimai apie paklydusią avelę (plg. „Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!“ Lk 15, 6), apie pamestą drachmą (plg. „Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi.“ Lk 15, 9) ir sūnų palaidūną (plg. „Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado.“ Lk 15, 23–24). Dievas dovanoja žmogui džiaugsmą kaip malonę ir kaip užduotį. Šią mintį atliepia ir Šviesos šventės metu vis kartota giesmelė: „Duoki rankas, kad tarnautų, širdį aukok, kad mylėtų, visą save atiduok ir džiaugsmas pripildys tave.“
Susibūrę į pasidalinimų grupeles, galėjome kartu apmąstyti džiaugsmo patirtį savo gyvenime ir prisiminti sutiktus džiaugsmo pasiuntinius savo kelyje ar bendruomenėje. Tikro džiaugsmo būta ir tada, kai kartu šokome, giedojome, žaidėme, kai sveikinome ir laiminome vieni kitus. Šviesos šventę užbaigėme giesmelėmis ir bendra malda, kurios metu iš mažutėlio rankų gavome ikonėles su Jėzaus paaukojimo šventykloje scena ir palinkėjimu: „Kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).

Rima iš „Vynmedžio“ bendruomenės

1 komentaras
Pakomentuokite »

  1. Puikios nuotraukos! Aciu :)

Pakomentuokite