Trumpa bendruomenės „Tikėjimas ir šviesa“ istorija

1968ieji: Iki tol proto negalios žmonės nebūdavo priimami į piligrimines keliones. Vieni manė: “Kam jiems to reikia, ką jiems tai duos?“, kiti prisibijojo, kad neįgaliųjų buvimas trikdys kitus piligrimus. Atsiliepdami į dviejų protinę negalią turinčių berniukų – Tadėjaus ir Loiko – tėvelių kreipimąsi, Jean Vanier ir Marie-Hélene Mathieu kartu su keliais tėvais ėmė organizuoti piligriminę kelionę į Lurdą – „Tikėjimo ir Šviesos“ piligriminę kelionę. Tris metus vyko pasiruošimas, lydimas ir entuziazmo, ir atsargumo.

Pasaulyje1971ieji: Per Velykas į Lurdą atvyko 12 000 piligrimų iš penkiolikos šalių, tarp jų – 4 000 vaikų, paauglių bei suaugusiųjų su protine negalia. Juos atlydėjo tėvai ir draugai, daugiausia jaunimas. Kelionei buvo ruošiamasi nedidelėmis bendruomenėlėmis (20–30 žmonių). Ruošdamiesi žmonės patyrė daug džiaugsmo ir išgyveno gilią bendrystę, todėl nenorėjo, kad po piligrimystės viskas baigtųsi. Jean Vanier pasiūlė: „Ir toliau susitikinėkite mažose bendruomenėse, darykite visa, ką Šventoji Dvasia įkvėps“. Taip tą Velykų pirmadienį Lurde gimė „Tikėjimo ir Šviesos“ judėjimas.

1975ieji: Popiežius Paulius VI priėmė „Tikėjimo ir Šviesos“ atstovus Šv. Petro bazilikoje. „Dievas tave myli tokį, koks esi…“, „Jūs turite ypatingą vietą Bažnyčioje“. Taip buvo patvirtintas „Tikėjimo ir Šviesos“, tada dar mažo ir trapaus daigelio, pašaukimas.

1981ieji: „Tikėjimas ir Šviesa“ vėl atvyksta į Lurdą. Bendruomenės iš dvidešimt trijų šalių nori padėkoti Jėzui ir Jo Motinai už tai, kad padėjo atskleisti paslėptą neįgalių brolių ir sesių grožį. Jiems padedant įmanoma sugriauti abejingumo, baimės ir egoizmo sienas mumyse.

1991ieji: Per Velykas 13 000 piligrimų iš šešiasdešimties šalių vėl susirenka Lurde. „Tikėjimas ir Šviesa“ tapo ekumenine bendruomene. Kvietimas į vienybę susibūrus aplink mažutėlius buvo išreikštas giesme „Tėve, vienyk mus“. Ji buvo kartojama tūkstančius kartų. Nuo 1971 metų pasiektas akivaizdus progresas rūpinantis neįgalių asmenų globa ir integracija. Tačiau atsirado naujų pavojų: kyla grėsmė neįgalaus žmogaus gyvybei prieš gimimą, ar net po jo, tėvai dėl to patiria didžiulį spaudimą… Kai kuriems atrodo, kad ateitis nieko nežada nei jiems, nei jų mažyliui. Bet kai šalia atsiranda draugas, atsiveria naujas kelias.

2001ieji: Nuo balandžio 12 iki 16 dienos daugiau kaip 16 000 žmonių iš 73 šalių ir visų penkių žemynų susirinko į Lurdą švęsti Velykų, vedami kvietimo „Ateikite atsigerti iš Šaltinio“. Lurdas tapo didelio džiaugsmo ir vienybės vieta; juk laimė yra ten, kur yra meilė. Tais pačiais metais įvairiose šalyse vyko daug kitų piligriminių kelionių (kadangi ne visi pajėgė atvykti į Lurdą), kad visos bendruomenės galėtų ateiti atsigerti iš Šaltinio ir atsinaujinti. Jėzus visus kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie trokštate. Ir gyvojo vandens srovės ims trykšti iš jūsų širdžių“.

Apie „Tikėjimo ir Šviesos“ ženklą

logotipas

Mebas – asmuo, turintis protinę negalią, TŠ ženklo autorius, piešė jį rengiantis 1971 metų piligriminei kelionei į Lurdą. Jis nupiešė labai paprastą vaizdelį – viename laivelyje plaukia dvylika žmogeliukų, o dangus – tai apsiniaukęs, tai saulėtas. Mintis taip pat paprasta – mes visi plaukiame drauge vienoje valtyje; kartais jūra būna labai audringa, kartais – visai rami; kartais reikia sunkiai irkluoti norint plaukti drauge per gyvenimą, o kartais – pučia lengvas vėjelis, jūra rami, saulė šviečia ir gyventi nuostabu. Taip visa suprato Mebas ir tikriausiai piešdamas buvo labai įkvėptas, nes net nemokėdamas skaičiuoti jis nupiešė dvylika, todėl manome, kad Jėzus tuo metu ramiai sau miegojo kažkur valties dugne…