„Tikėjimo ir Šviesos“ Konstitucija

„Tikėjimo ir Šviesos“ Konstitucija supažindina su judėjimo tikslais bei struktūra nuo bendruomenės iki tarptautinio lygmens.

Konstitucija yra neatskiriama nuo „Tikėjimo ir Šviesos“ Chartijos.

„Tikėjimo ir Šviesos“ Konstitucija

 

I. Kontekstas

 

1. Šios Konstitucijos tikslas – pristatyti judėjimo struktūrą, apibrėžti koordinavimo priemones įvairiuose atsakomybės lygmenyse ir apibrėžti, kas yra ir kaip suformuojama „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė.

2. Konstitucija yra neatsiejama nuo „Tikėjimo ir Šviesos“ Chartijos, kuri yra jos įžanga ir nusako esminę kryptį [1].

3. Konstitucija atitinka Tarptautinės „Tikėjimo ir Šviesos“ asociacijos įstatus [2], kuriuose apibrėžti Asociacijos uždaviniai ir teisine kalba išdėstytos judėjimo veiklos taisyklės.

4. Konstitucijoje neįmanoma nurodyti visų „Tikėjimo ir Šviesos“ gyvavimo aspektų. Kai kyla klausimų aiškinantis atsakingųjų vaidmenį, funkcijų paskirstymą ar autoriteto naudojimą, remiamasi principu, jog kolegiali atsakomybė yra geriau nei individuali, demokratinis elgesys geriau nei autoritarinis, o lygybė santykiuose geriau nei hierarchiniai santykiai ir kad užduotis geriau atlikti bendruomeniškai, o ne pavieniui.

 

II. Atsakomybė

 

5. Narių atsakomybė

Kiekvienas „Tikėjimo ir Šviesos“ narys atsakingas už tai, kad vis iš naujo ir giliau įsipareigotų gyventi pagal Chartijos dvasią. Jis taip pat turi stengtis nuolat praturtinti bendruomenės gyvenimą, prisidėti prie bendruomenei svarbių veiklų organizavimo ir provincijos bei tarptautinės šeimos palaikymo.

6. „Tikėjimo ir Šviesos“ atsakomybė

„Tikėjimui ir Šviesai“ dera sukurti ir palaikyti tokią struktūrą, jog būtų įmanoma tinkamai priimti sprendimus ir organizuoti veiklas. Tokia struktūra skatina nuolatinį bendruomenių ir jų narių augimą bei stiprina jų ištikimybę silpniausiems bendruomenės nariams.

7. Bet kuri atsakomybė „Tikėjime ir Šviesoje“ suprantama kaip tarnystė. Tarnystės nuostata yra būtina ir esminė norint užtikrinti ir skatinti pamatines „Tikėjimo ir Šviesos“ vertybes, taip pat vis plačiau vykdyti mūsų misiją pasaulyje.

8. Mūsų judėjime yra trys atsakomybės lygmenys: bendruomenė, provincija ir tarptautinis lygmuo. Kiekviename lygmenyje stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp trijų pagrindinių elementų, leidžiančių judėjimui darniai funkcionuoti: tai tinkamas narių atstovavimas [3], veiksmingas ir narių atžvilgiu pagarbus vadovavimas [4] ir tinkamų pagalbos [5] priemonių, skatinančių gyvybingumą, naudojimas. Taigi atsakingi asmenys pasitarnauja bendruomenių nariams atlikdami vieną iš šių trijų funkcijų.

 

III. „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė

 

9. „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenę sudaro žmonės, turintys proto negalią [6], supami savo šeimos narių ir draugų (maždaug vienodu skaičiumi), visi susirenka drauge bent kartą per mėnesį. Bendruomenė gali prasidėti nuo grupės, kurioje yra bent dešimt žmonių, norinčių kurti bendruomenę ir besilaikančių Chartijos ir Konstitucijos. Kai bendruomenės narių skaičius ima viršyti penkiasdešimt žmonių, laikas kurti naują bendruomenę.

10. Kartą per metus visi bendruomenės nariai susirenka atnaujinti savo įsipareigojimą būti bendruomenėje ateinančiais metais. Jie taip pat įvertina praėjusiais metais vykusią veiklą, nusistato prioritetus ir nutaria, kokios veiklos bus organizuojamos šiais metais. Bendruomenė įpareigoja koordinacinę grupelę planuoti ir organizuoti šias veiklas.

 

Koordinacinė grupelė (vadovavimas)

11. Koordinacinė grupelė atsakinga už bendruomenės gyvenimą. Ji susirenka tarp kasmėnesinių bendruomenės susitikimų, idant nustatytų prioritetus, rengtų ir įvertintų bendruomenės susitikimus ir kitas bendruomenės veiklas, kurios visų narių buvo nutartos organizuoti. Ji palaiko gyvybingumą ir reikiamą kryptį bei padalija atsakomybes. Jos stiprybė kyla iš jos narių vienybės.

12. Sudėtis

Grupelę sudaro nuo keturių iki aštuonių žmonių, tarp jų yra bent vienas iš tėvų, draugų, kapelionas [7], ir, jei tik įmanoma, proto negalią turintis žmogus. Jos nariai parenkami atsižvelgiant į jų išmintį ir taktiškumą. Koordinacinės grupelės sudėtis reguliariai atnaujinama.

13. Bendruomenės koordinatorių [8] renka bendruomenės nariai. Jis vadovauja koordinacinei grupelei. Jo uždavinys – palaikyti vienybę, vesti, drąsinti ir puoselėti koordinacinę grupelę ir bendruomenę. Bendruomenės koordinatorius vadovauja į provincijos asamblėją vykstančiai bendruomenės delegacijai.

14. Kadencija

Treji metai, gali būti perrenkamas du kartus.

15. Bendruomenės kapelioną išrenka koordinacinė grupelė arba pati bendruomenė trejiems metams, turėdama galimybę jį perrinkti.

 

Bandomasis laikotarpis ir bendruomenės pripažinimas

16. Žmonių grupė, norinti tapti „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomene, kreipiasi į artimiausios provincijos koordinatorių. Jei atstumas iki artimiausios provincijos pernelyg didelis, tokią grupę lydėti skiriamas tarptautinis vicekoordinatorius.

17. Jei nustatyti reikalavimai yra įgyvendinti [9], bendruomenė pradeda bandomąjį laikotarpį ir metų laikotarpiui (kuris gali būti pratęstas) paskiriamas laikinasis bendruomenė koordinatorius [10]. Laikinojo bendruomenės koordinatoriaus vaidmuo yra toks pat kaip ir bendruomenės koordinatoriaus [11]. Bandomojo laikotarpio metu bendruomenė į provincijos asamblėją siunčia delegaciją be balso teisės.

18. Kai bendruomenei suteikiamas pripažinimas, ją lydintis provincijos vicekoordinatorius arba tarptautinis vicekoordinatorius parengia ir veda ištyrimo procesą bei bendruomenės koordinatoriaus rinkimus.

19. Kai bendruomenė pripažįstama, kiekvienas jos narys tampa tikruoju tarptautinio judėjimo „Tikėjimas ir Šviesa“ nariu.

 

Bendruomenės pasitraukimas arba pašalinimas

20. Pripažinta bendruomenė, kuri mano, kad jos pašaukimas nebėra suderinamas su „Tikėjimo ir Šviesos“ Chartija bei Konstitucija, palieka judėjimą, prieš tai drauge su provincijos taryba [12] apsvarsčiusi tokio sprendimo priežastis ir atsiskyrimo būdą.

21. Provincijos taryba pašalina bendruomenę, jei ji aiškiai ar numanomai atsisako laikytis Chartijos bei Konstitucijos arba jei nebenori dalyvauti platesnės „Tikėjimo ir Šviesos“ šeimos veikloje ar finansiškai paremti tarptautinio judėjimo funkcionavimo.

22. Bendruomenė negali pasitraukti ar būti pašalinta, jei apie tai nebuvo informuota provincijos taryba ir jei ši nepateikė savo nuomonės. Provincijos taryba padės bendruomenei, jei ji to nori, suvokti ir įvardyti savo naująją kryptį. Bendruomenė nebesivadins „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomene.

 

IV. Provincijos struktūra

 

23. Provincijomis vadinami bendruomenių junginiai. Provincijos yra tarptautinės šeimos atšakos ir vienija nuo 15 iki 40 pripažintų bendruomenių. Provincijos bendruomenių skaičius lanksčiai kinta ir priklauso nuo kultūrinės, kalbinės ir geografinės situacijos. Jei šalyje yra daugiau negu 40 bendruomenių, joje gali būti kelios provincijos, ir, atvirkščiai, kelių šalių bendruomenės gali sudaryti vieną provinciją, jei tose šalyse bendruomenių nėra daug. Valdyba reguliariai peržiūri provincijų dydį ir sudėtį.

24. Provincijoje, kuri vienija daug skirtingų šalių, bendruomenės gali pageidauti sukurti ir palaikyti nacionalines ar regionines struktūras, idant būtų lengviau palydėti bendruomenes ir organizuoti veiklas. Šios struktūros nesudaro papildomo atsakomybės lygmens „Tikėjimo ir Šviesos“ judėjime.

25. Provincijos yra atskiri juridiniai vienetai. Gali būti naudinga ar reikalinga šalyse, padalytose į kelias provincijas, arba skirtingose šalyse, priklausančiose vienai provincijai, įsteigti nacionalines asociacijas, kurios atstovautų „Tikėjimui ir Šviesai“ valdžios ar Bažnyčios institucijose (pvz.: lėšų paieška, projektai…). Šios asociacijos nėra papildomas struktūrinis „Tikėjimo ir Šviesos“ judėjimo lygmuo. Tokią provinciją palydintis tarptautinis vicekoordinatorius padeda steigiant tokias asociacijas.

 

Provincijos asamblėja (atstovavimas)

26. Provincijos asamblėjos dalyviai atstovauja provincijos „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių nariams. Provincijos asamblėja yra pagrindinė ir viršiausia provincijos instancija, atspindinti bendruomenių ir jų narių patirtį bei rūpesčius ir nustatanti pagrindines strategines kryptis [13]. Asamblėja renka provincijos koordinatorių ir provincijos atstovus, dalyvausiančius generalinėje asamblėjoje. Ji taip pat patvirtina provincijos nominacinio komiteto [14] narių sąrašą.

27. Sudėtis

Kiekviena bendruomenė į provincijos asamblėją siunčia delegaciją, kuo labiau atspindinčią bendruomenės sudėtį. Ypatingas dėmesys kreipiamas, kad būtų užtikrintas proto negalią turinčių žmonių dalyvavimas. Kiekviena pripažintos bendruomenės delegacija šioje asamblėjoje turi vieno balso teisę. Provincijos koordinatorius, vicekoordinatoriai ir provincijos kapelionas taip pat yra balso teisę turintys asamblėjos nariai. Kviečiamas dalyvauti (be balso teisės) ir provinciją lydintis tarptautinis vicekoordinatorius.

28. Dažnumas

Kas ketveri metai, numatoma tarp dviejų generalinių asamblėjų.

 

Provincijos taryba (vadovavimas)

29. Provincijos taryba, vadovaujama provincijos koordinatoriaus, koordinuoja provincijos asamblėjoje nuspręstų krypčių įgyvendinimą ir vadovauja judėjimui provincijoje. Padedama tarptautinio vicekoordinatoriaus, ji rūpinasi, kad bendruomenių koordinatoriai būtų renkami remiantis judėjimo nuostatomis, kad jie būtų tinkamai ugdomi atlikti savo užduotis ir kad būtų palaikomi ir palydimi savo tarnystėje. Ši taryba, remdamasi iš provincijos nominacinio komiteto ar iš bendruomenių gautu sąrašu, ištyrusi skiria provincijos vicekoordinatorius. Provincijos taryba sprendžia, kokia bus provincijos asamblėjos programa, kiek atstovų iš kiekvienos bendruomenės dalyvaus ir kiek svečių bus pakviesta.

30. Sudėtis

Ją sudaro provincijos koordinatorius, provincijos vicekoordinatoriai, provincijos kapelionas, provincijos iždininkas ir gali būti dar du nariai, kad būtų kuo labiau atspindėta provincijos įvairovė. Kai tai tinkama, provincijos projektų grupių vadovai dalyvauja kai kuriuose provincijos tarybos susirinkimuose be balso teisės.

31. Dažnumas

Jei įmanoma, dukart per metus.

32. Kad darbai būtų atlikti, provincijos taryba skiria projektų grupes, kurios organizuoja ir įgyvendina numatytas bendruomenėms skirtas veiklas.

33. Provincijos koordinatorius vadovauja provincijos tarybai ir palaiko ryšius su kitų provincijų koordinatoriais. Jis vadovauja provincijos delegacijai, dalyvaujančiai generalinėje asamblėjoje, ir taip pat dalyvauja koordinatorių taryboje. Jis gali būti kviečiamas palydėti bendruomenes, idant padėtų augti didelei provincijos ir tarptautinei „Tikėjimo ir Šviesos“ šeimai.

34. Rinkimų metodas

Provincijos nominacinis komitetas, padedamas provinciją lydinčio tarptautinio vicekoordinatoriaus, atsiklausia bendruomenių ir provincijos asamblėjai, renkančiai koordinatorių, pateikia kandidatų vardus. Tarptautinis vicekoordinatorius arba jo įgaliotas asmuo vadovauja rinkimams. Išimtiniu atveju, kai koordinatorių tenka keisti nepasibaigus jo kadencijai, tarptautinis vicekoordinatorius, atsiklausęs bendruomenių, skiria laikinąjį provincijos koordinatorių.

35. Kadencija

Ketveri metai, galima perrinkti du kartus.

36. Provincijos vicekoordinatoriai (vienas 6–8 bendruomenėms) palydi, padrąsina ir padeda bendruomenių koordinatoriams ir laikiniesiems bendruomenių koordinatoriams. Jie bent kartą per savo kadenciją aplanko kiekvieną palydimą bendruomenę. Jie taip pat kuria ryšius tarp bendruomenių, siūlydami ir skatindami tarpbendruomeninius susitikimus ir veiklas (tokias kaip formacijos dienos).

37. Paskyrimo metodas

1) Provincijos nominacinis komitetas arba provinciją lydintis tarptautinis vicekoordinatorius atsiklausia bendruomenių ir sudaro galimų kandidatų sąrašą.

2) Po ištyrimo, padedama tarptautinio vicekoordinatoriaus, provincijos taryba paskiria arba provincijos asamblėja išrenka provincijos vicekoordinatorius.

38. Kadencija

Ketveri metai, galima perrinkti du kartus.

39. Provincijos kapelioną renka provincijos taryba trejiems metams, galima perrinkti du kartus. Jei provincijos taryba mano, kad yra būtina, jų pasirinktą kandidatą patvirtina atitinkama bažnytinė vyresnybė.

40. Gali būti, kad dėl tam tikrų vietos aplinkybių sudėtinga paskirti provincijos kapelioną. Tuomet provincijos taryba, padedama provinciją lydinčio tarptautinio vicekoordinatoriaus, ieško kito tinkamo sprendimo.

41. Provincijos iždininką skiria provincijos taryba. Provincijos tarybos vadovaujamas jis yra atsakingas už finansų tvarkymą ir padeda ieškant lėšų, reikalingų „Tikėjimui ir Šviesai“ funkcionuoti įvairiais lygmenimis. Jis dalyvauja (be balso teisės) provincijos tarybos susirinkimuose, kuriuose svarstomi su finansais susiję klausimai.

 

Provincijos susitikimas (gyvybingumas)

42. Provincijos susitikimas vyksta kas dveji metai, o jei įmanoma – kiekvienais metais. Jį rengia ir organizuoja provincijos taryba. Tai toks susitikimas, kuriame bendruomenių koordinatoriai turi progą dalytis, apmąstyti ir ugdytis, idant geriau suprastų „Tikėjimo ir Šviesos“ uždavinius ir judėjimo veikimo būdus bei pagilintų savo tikėjimą. Provincijos susitikimas yra įsigilinimo ir atsinaujinimo, taip pat formacijos ir šventimo laikas, kuomet kuriasi tikroji provincijos bendruomenė. Jei įmanoma, į provincijos susitikimą kviečiami ir bendruomenių nariai.

43. Provincijos susitikime kviečiamas dalyvauti provinciją lydintis tarptautinis vicekoordinatorius. Jei jis pats negali dalyvauti, gali atsiųsti įgaliotą asmenį.

 

Naujų provincijų kūrimas

44. Kai bendruomenių skaičius provincijoje ima viršyti penkiasdešimt, kai atstumai yra per daug dideli arba dėl bet kurios kitos svarbios priežasties, provincijos taryba gali prašyti, kad provincija būtų padalyta į dvi provincijas, ir pateikti pasiūlymą. Prašymas per tarptautinį koordinatorių pateikiamas valdybai, kuri ir priima sprendimą. Viena arba abi naujos provincijos gali gauti pripažintos provincijos statusą, jei jos atitinka nustatytus reikalavimus [15].

 

Bandomojo laikotarpio pradžia ir provincijos pripažinimas

45. Nutolusiame regione, kur judėjimas tik prasideda ir kur jau yra bent 7–10 pripažintų bendruomenių, jas lydintis tarptautinis vicekoordinatorius gali prašyti, kad provincijai būtų leista pradėti bandomąjį laikotarpį.

46. Šį prašymą valdybai pateikia tarptautinis koordinatorius. Jei prašymas priimamas, valdyba metų laikotarpiui (kurį galima pratęsti) paskiria laikinąjį provincijos koordinatorių [16]. Šis laikinasis provincijos koordinatorius suburia laikinąją provincijos tarybą, kurią sudaro bendruomenių koordinatoriai, ir jai vadovauja. Laikinojo provincijos koordinatoriaus vaidmuo yra toks pat kaip ir provincijos koordinatoriaus. Provincijos bandomuoju laikotarpiu generalinėje asamblėjoje neturi balso teisės.

47. Provincija pripažįstama, jei ji atitinka konkrečius valdybos nustatytus reikalavimus. Kai provincija pripažįstama, ją palydintis vicekoordinatorius parengia ir veda ištyrimą ir provincijos koordinatoriaus rinkimus.

 

V. Tarptautinė judėjimo struktūra

 

Generalinė asamblėja (atstovavimas)

48. Generalinės asamblėjos dalyviai atstovauja judėjimo „Tikėjimas ir Šviesa“ nariams iš viso pasaulio. Generalinė asamblėja yra pagrindinė ir viršiausia judėjimo instancija, atspindinti judėjimo patirtį bei rūpesčius ir nustatanti pagrindines strategines kryptis. Ji ištiria ir renka šiuos valdybos narius: pirmininką, vicepirmininką, tarptautinį iždininką, tarptautinį koordinatorių ir du kitus narius. Ji taip pat patvirtina tarptautinio nominacinio komiteto narių sąrašą.

49. Sudėtis ir balso teisė

Kiekviena provincija į generalinę asamblėją siunčia delegaciją, kuri kuo labiau atspindi provincijos sudėtį ir suteikia galimybę dalyvauti proto negalią turintiems žmonėms. Kiekviena pripažintos provincijos delegacija šioje asamblėjoje turi vieną balsą. Valdybos nariai ir tarptautiniai vicekoordinatoriai taip pat dalyvauja generalinėje asamblėjoje, kiekvienas turėdamas balso teisę. Generalinis sekretorius dalyvauja be balso teisės.

50. Valdyba sprendžia, kokia bus generalinės asamblėjos programa, kiek atstovų dalyvaus iš kiekvienos provincijos ir kiek svečių bus kviečiama.

51. Dažnumas

Kas penkeri metai. Generalinė asamblėja paprastai vyksta tarptautinio susitikimo metu.

 

Tarptautinis susitikimas (gyvybingumas)

52. Tarptautinį susitikimą organizuoja valdyba bent kas penkerius metus. Tai apmąstymų ir dalijimosi laikas, kuomet dalyviai turi progą pagilinti savo įsipareigojimą remtis Chartijos nustatytomis gairėmis. Šis įsigilinimo ir atsinaujinimo laikas taip pat yra ugdymo ir šventimo laikas, kuomet kuriasi tikroji tarptautinė bendruomenė.

 

Valdyba (vadovavimas)

53. Valdyba veikia remdamasi generalinės asamblėjos nustatytomis strateginėmis kryptimis, ji vadovauja judėjimui visose srityse, jai patikėta „Tikėjimo ir Šviesos“ misija bei vizija. Ji įgalioja koordinavimo grupę koordinuoti judėjimą. Valdyba skiria projektų grupes, kurios vykdo projektus tarptautiniu mastu. Ji patvirtina savybių ir įgūdžių sąrašą, kuriuo remiantis parenkami koordinatoriai ir vicekoordinatoriai.

54. Tarptautinio koordinatoriaus siūlymu valdyba reguliariai peržiūri provincijų dydį ir sudėtį. Ji patvirtina naujų provincijų kūrimąsi atsižvelgdama į poreikius ir „Tikėjimo ir Šviesos“ plėtrą pasaulyje bei skiria laikinuosius naujų provincijų koordinatorius.

55. Valdyba tvirtina ir leidžia knygeles bei dokumentus, kurie laikomi reikalingais, idant tinkamai funkcionuotų tarptautinis judėjimas.

56. Valdybos egzistavimas yra būtinas pagal Prancūzijos Asociacijų įstatymą.

57. Sudėtis

Ją sudaro pirmininkas, vicepirmininkas, tarptautinis kapelionas, tarptautinis koordinatorius, tarptautinis iždininkas ir kiti du nariai. Generalinis sekretorius dalyvauja be balso teisės. Valdybos sudėtis atspindi tarptautinį judėjimo matmenį ir įvairumą. Kai tai tinkama, tarptautiniu mastu vykdomų projektų grupių vadovai ir tarptautiniai vicekoordinatoriai dalyvauja kai kuriuose susitikimuose be balso teisės.

58. Rinkimų metodas

Tarptautinis nominacinis komitetas atsiklausia provincijų ir pateikia generalinei asamblėjai kandidatų vardus. Generalinė asamblėja renka: pirmininką, vicepirmininką, tarptautinį iždininką ir kitus du narius.

59. Dažnumas

Bent du kartus per metus.

60. Pirmininkas vadovauja valdybai ir yra teisiškai atsakingas už asociaciją. Neišspręsto konflikto atveju arba nesant galimybės rasti sutarimo, jis turi apeliacinės institucijos statusą. Kai pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia vicepirmininkas.

61. Kadencija

Penkeri metai, galima perrinkti vieną kartą.

62. Tarptautinį kapelioną renka valdyba penkeriems metams, galima perrinkti vieną kartą.

63. Tarptautinis iždininkas, vadovaujamas pirmininko, atsakingas už finansų tvarkymą ir lėšų, reikalingų tarptautinės asociacijos gyvavimui, paiešką.

64. Generalinį sekretorių skiria ir jo užduotis nustato valdyba.

 

Koordinatorių taryba ir koordinavimo grupė (gyvybingumas)

65. Koordinatorių taryba palaiko judėjimo gyvybingumą. Jai vadovauja tarptautinis koordinatorius. Koordinatorių taryba skirta tam, kad skirtingi koordinatoriai turėtų kur pasidalyti, idant kartu būtų ieškoma Dievo valios judėjimo atžvilgiu ir tarnaujama proto negalią turintiems žmonėms bei „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenėms remiantis Chartijos nustatytomis gairėmis. Koordinatorių taryboje provincijų koordinatoriai dalijasi tarpusavio pagalba ir ugdosi. Tai apmąstymo laikas, kuomet koordinatoriai turi galimybę labiau įsigilinti į „Tikėjimo ir Šviesos“ tikslus bei būdus, kuriais judėjimas veikia. Tai laikas, kai kuriama tikroji tarptautinė bendruomenė.

66. Sudėtis

Tarptautinis koordinatorius, provincijų koordinatoriai, tarptautiniai vicekoordinatoriai, tarptautinis kapelionas.

67. Dažnumas

Bent kartą tarp dviejų generalinių asamblėjų.

68. Tarptautinis koordinatorius, tarptautinis kapelionas ir tarptautiniai vicekoordinatoriai sudaro koordinavimo grupę. Ši grupė dėmesingai atsižvelgia į įvairių provincijų poreikius, idant kaip galima geriau atlieptų jų lūkesčius. Ji užtikrina, kad atsakingieji būtų atpažįstami ir renkami remiantis judėjimo nuostatomis, kad jie gautų tinkamą ugdymą, idant galėtų iš tiesų vykdyti savo pareigas ir kad vykdydami savo misiją jie būtų tinkamai palaikomi ir palydimi. Koordinavimo grupė palaiko ryšius su oficialiais įvairių Bažnyčių atstovais ir informuoja juos apie „Tikėjimo ir Šviesos“ veiklą bei išklauso jų patarimų.

69. Dažnumas

Bent kartą per metus.

70. Atskaitingumas

Nuo vienos iki kitos generalinės asamblėjos koordinavimo grupė už savo veiklą atskaitinga valdybai.

71. Tarptautinis koordinatorius vadovauja koordinatorių tarybai ir tarptautinei koordinavimo grupei. Jis turi rūpintis, kad „Tikėjimas ir Šviesa“ augtų ir bręstų pagal Dievo valią ir didesniam visų judėjimo narių, o ypač judėjimo centre esančių proto negalią turinčių narių gėriui. Jis gali būti kviečiamas į provincijų asamblėjas ir susitikimus, idant stiprintų tarptautinę „Tikėjimo ir Šviesos“ šeimą.

72. Rinkimų metodas

Tarptautinis nominacinis komitetas atsiklausia provincijų ir pateikia kandidatų vardus generalinei asamblėjai, kuri ir renka koordinatorių [17]. Nominacinio komiteto pirmininkas, jo įgaliotas asmuo ar komiteto narys vadovauja rinkimams.

73. Kadencija

Penkeri metai, gali būti perrenkamas vieną kartą.

74. Tarptautiniai vicekoordinatoriai

Pagrindinis tarptautinių vicekoordinatorių uždavinys – palydėti, padrąsinti ir padėti provincijų koordinatoriams vykdyti savo atsakomybę. Jie aplanko kiekvieną jiems pavestą provinciją bent kartą per savo kadenciją. Jie taip pat skatina būti solidariems ir kuria ryšius tarp provincijų, siūlydami ir padėdami rengti kelių provincijų susitikimus bei veiklas (tokias, kaip formacija).

75. Skyrimo metodas

Tarptautinis nominacinis komitetas atsiklausia provincijų ir pateikia kandidatų sąrašą tarptautiniam koordinatoriui. Jis pasirinktų vicekoordinatorių sąrašą pateikia valdybai, kuri juos paskiria.

76. Kadencija

Penkeri metai, galima perrinkti vieną kartą.

 

VI. Atšaukimas arba atsistatydinimas

 

77. Gali būti prašoma atšaukti (arba atstatydinti) koordinatorių arba vicekoordinatorių, jei jis nutraukia reguliarius ryšius su judėjimu arba ilgą laiką nedalyvauja jo gyvenime. To taip pat gali būti paprašyta, jei jis skiria mažai laiko, jei jam trūksta kompetencijos ar dėl kitos rimtos priežasties. Pasitaręs su bendruomenės koordinacinės grupelės / provincijos tarybos nariais, vicekoordinatorius, palydintis bendruomenę / provinciją, pateikia prašymą provincijos tarybai (bendruomenės atveju) arba valdybai (provincijos atveju). Provincijos taryba arba valdyba, prieš priimdama galutinį sprendimą, pasitaria su minėtų vienetų koordinatoriais ar atsakingaisiais.

 

VII. Tarptautiniai ir provincijų struktūriniai vienetai

 

Nominaciniai komitetai

78. Tarptautinio ir provincijų nominacinių komitetų užduotis – atsiklausti provincijų / bendruomenių ir vadovauti ištyrimo procesui, siekiant rasti tinkamus žmones, kurie galėtų būti renkami atsakingaisiais. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti tarptautinio ir provincijų nominacinių komitetų nariai, nustato valdyba.

79. Tarptautinis nominacinis komitetas sudaro sąrašą savybių ir įgūdžių, kurie būtini provincijų ar tarptautinio lygmens koordinatoriams ir vicekoordinatoriams. Šį sąrašą turi patvirtinti valdyba.

80. Tarptautinio ir provincijų nominacinių komitetų užduotis yra ne išrinkti ar paskirti kandidatą, bet ieškoti tinkamiausių kandidatų, atsiklausti bendruomenių ar provincijų ir iš jų sužinoti kandidatų vardus. Taip pat jų užduotis aprašyti siūlomus kandidatus remiantis valdybos nustatytu savybių ir įgūdžių sąrašu; paskui pateikti kandidatų sąrašą asamblėjai, kuri sprendžia dėl koordinatoriaus rinkimų, arba koordinatoriui, kuris renkasi vicekoordinatorių.

81. Valdyba ir provincijos taryba savo asamblėjoms pateikia nominacinių komitetų narių sąrašą. Tarptautiniu lygmeniu asamblėja patvirtina jų skyrimą penkerių metų kadencijai, suteikiant galimybę pratęsti; provincijos lygmeniu patvirtinama ketverių metų kadencijai, suteikiant galimybę pratęsti.

 

Projektų grupės (gyvybingumas)

82. Projektų grupių tikslas – kvalifikuotai įgyvendinti įvairius projektus: Patarimų knygelės parengimą, piligriminių kelionių projektus, finansų tvarkymo projektus, generalinės asamblėjos rengimą, komunikacijos ir viešųjų ryšių projektą, lėšų paieškos projektus ir pan.

83. Jas patvirtina valdyba (tarptautiniu lygmeniu) ir provincijos taryba (provincijos lygmeniu). Projektų grupės yra joms pavaldžios, veikia joms vadovaujant ir privalo joms atsiskaityti už veiklą.

84. Projektų grupė paprastai gyvuoja ribotą laiką (kol įgyvendinamas projektas). Jai pradedant vykdyti savo užduotį yra suteikiami įgaliojimai ir nurodoma, kokie yra tikslai, sutartos priemonės ir terminai, per kuriuos ši užduotis turi būti įvykdyta.

85. Provincijų projektų grupės palaiko ryšius su atitinkamomis tarptautinėmis grupėmis.

 

VIII. Konstitucijos priėmimas

 

86. Konstituciją priima generalinė asamblėja 75 proc. balsų dauguma. Pataisas siūlo valdyba, joms priimti reikia tokios pačios balsų daugumos.

 

Konstitucija buvo pateikta generalinei asamblėjai 1980 m. spalio 26 d. (Lurde). Ji buvo priimta metams. Šalių koordinatoriams ją išnagrinėjus ir pateikus pataisas, ji buvo vienbalsiai priimta per generalinę asamblėją 1982 m. (Vederbyje, Anglija). Naujos pataisos buvo priimtos per generalines asamblėjas 1984 m. (Romoje), 1986 m. (Santo Dominge), 1990 m. (Edinburge), 1994 m. (Varšuvoje), 1998 m. (Kvebeke), 2002 m. (Romoje) ir 2008 m. (Lurde).


[1] Konstitucijoje neįmanoma surašyti visų judėjimo funkcionavimo taisyklių. Išsamesnės informacijos reikėtų ieškoti valdybos išleistose knygelėse ir dokumentuose.

[2] Šiuos Įstatus galima rasti Tarptautinės „Tikėjimo ir Šviesos“ asociacijos būstinėje: 3 rue du Laos, 75015 Paris, Prancūzija.

[3] Judėjimas priklauso nariams. Bendruomenė su visais jos nariais yra pagrindinis priklausymo vienetas. Kadangi neįmanoma surinkti šimtų ir net tūkstančių „Tikėjimo ir Šviesos“ narių provincijos ir tarptautiniu lygmeniu, būtina įsteigti atstovavimo organus, kuriuos mes vadiname provincijos asamblėja ir generaline asamblėja.

 [4] Vadovaujantis organas (tie, kurie priima sprendimus) įgaliojimus vadovauti gauna iš asamblėjos narių. Bendruomenėje jį vadiname „koordinacine grupele“, provincijoje – „provincijos taryba“, o tarptautiniu lygiu – „valdyba“.

 [5] Trečiasis struktūrinis elementas – skatinti gyvybingumą įvairiomis veiklomis. „Teikti gyvybę“ yra du būdai. Visų pirma, būtina užtikrinti, kad judėjimo atsakingieji būtų siūlomi ir renkami vadovaujantis judėjimo nuostatomis, kad jie būtų tinkamai ugdomi vykdyti savo atsakomybę ir kad būtų tinkamai palaikomi ir palydimi. Tai vyksta per koordinatorių tarybą, tarptautinę koordinavimo grupę, provincijos susitikimus ir tarptautinius susitikimus. Antras būdas skatinti gyvybingumą – stiprinti reikiamus gebėjimus ir kompetencijas įvairiems projektams įgyvendinti. Tai atlieka projektų grupės.

 [6] Šiame dokumente pirmenybė tiekiama terminui „žmogus, turintis proto negalią“. Kaskart, kai bus sakoma „neįgalus žmogus“, turima omenyje proto negalią turintis žmogus. Kadangi kalba sparčiai vystosi, kiekviena šalis tepasirenka labiausiai paplitusį terminą, išreiškiantį pagarbą asmeniui.

 [7] Galima naudoti ir kitą tam tikrai konfesijai būdingą terminą.

 [8] Bet kuriame atsakomybės lygmenyje koordinatorius ar laikinasis koordinatorius visuomet yra pasaulietis. Koordinatoriumi gali būti išrinktas individualus asmuo arba sutuoktinių pora.

 [9] Kokie reikalavimai keliami, kad bendruomenė galėtų pradėti bandomąjį laikotarpį ir būtų pripažinta, išsamiai išdėstyta papildomame dokumente.

 [10] Skirtumas tarp laikinojo koordinatoriaus ir koordinatoriaus toks, kad pirmasis yra paskiriamas, o antrasis – renkamas.

 [11] Žr. 13 punktą.

 [12] Jei bendruomenė priklauso provincijai, o jei ji yra per toli nuo bet kurios provincijos – drauge su paskirtu tarptautiniu vicekoordinatoriumi.

 [13] Pavyzdžiui, asamblėja nusprendžia, kokios veiklos bus organizuojamos provincijos mastu.

 [14] Žr. 78 punktą „Nominacinis komitetas“

[15] Reikalavimai provincijoms, kurios nori pradėti bandomąjį laikotarpį ar būti pripažintos, išdėstyti papildomame dokumente.

[16] Žr. 11 punktą.

 [17] Žr. Nr. 78 „Nominacinis komitetas“